Mokymo principai

Eleny Piano metodas – tai unikalus, inovatyvus, Elenos Šešelgytės sukurtas mokymo būdas. Jis apjungia holistinį požiūrį, kvėpavimo technikas, sąmoningumo praktiką ir kūno jutimo suvokimą, tokiu būdu padedant mokiniams pasiekti gilesnį ryšį su muzika ir savimi.

Atsipalaidavimas per kvėpavimą

Ypatingas dėmesys čia skiriamas kvėpavimui, kaip pagrindiniam atsipalaidavimo ir koncentracijos įrankiui. Praktikuodami kvėpavimo pratimus, mokiniai išmoksta sumažinti įtampą, atsipalaiduoti ir įgyti emocinę pusiausvyrą, kuri būtina sklandžiam ir muzikaliam grojimui.

Sąmoningumas ir kūno jutimai

Mokydama groti, Elena pabrėžia sąmoningumo svarbą. Mokiniai yra skatinami pajusti kiekvieną kūno judesį – nuo pirštų prisilietimo prie klavišų iki laikysenos ir rankų judesių. Šis požiūris ne tik padeda išvengti per didelės raumenų įtampos, bet ir kuria natūralų, lengvą grojimo stilių.

Holistinis požiūris į mokymąsi

Holistinė metodika skatina suvokti muziką ne kaip techninį įgūdį, bet kaip meninę ir emocinę patirtį. Elena integruoja muzikos interpretaciją su kūno ir proto harmonija, skatindama mokinius giliau suvokti kūrinio prasmę ir jį perteikti per asmeninę raišką.

Atsipalaidavimas – raktas į laisvą grojimą

Naudodami atsipalaidavimo technikas, mokiniai išmoksta groti be streso, su natūraliu lengvumu. Šis požiūris padeda mažinti scenos baimę, apsaugo sveikatą, užkertant kelią per dideliam fiziniam krūviui ir traumoms.

Rezultatas – laisvė muzikoje

Elenos sukurta metodika siekia ne tik techninio tobulumo, bet ir laisvės pojūčio, kuris leidžia mokiniams įkvėpti gyvenimo kiekvienam atliekamam kūriniui. Tai kelias į autentišką ir įkvepiantį muzikinį pasirodymą, išreiškiantį vidinę harmoniją ir ryšį su muzika.

Grojimas muzikos instrumentu – tai ne tik meninė išraiška, bet ir galingas įrankis smegenų lavinimui. Neuromokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad grojimo įgūdžiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems turi daugybę kognityvinių, emocinių ir socialinių privalumų.

Tyrimai rodo, kad muzika aktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklą ir stiprina jungtis tarp jų. Tai gerina:

• Atmintį ir koncentraciją – muzikantai turi geresnę darbinę atmintį, kuri padeda greičiau mokytis ir spręsti problemas.

• Motorinius įgūdžius – grojant aktyviai veikia tiek smulkioji, tiek stambioji motorika, ypač jei grojama abiem rankomis.

• Kūrybiškumą – improvizacija ir interpretacija skatina originalų mąstymą bei problemų sprendimą.

• Emocinį intelektą – grojimas ir muzikos interpretavimas padeda geriau suvokti ir išreikšti emocijas.

Vaikams, pradėjusiems groti ankstyvame amžiuje, pastebimas didesnis pilkosios smegenų medžiagos tankis srityse, atsakingose už garsų suvokimą, motorinę koordinaciją ir kalbinius gebėjimus. Taip pat, dažniausiai jie pasižymi aukštesniu IQ bei geresniais akademiniais pasiekimais.

Suaugusiems muzikavimas padeda išlaikyti smegenų plastiškumą, mažina demencijos riziką ir gerina emocinę savijautą. Pradėjus mokytis groti, smegenys adaptuojasi, tas muzika tampa puikia priemone ilgalaikiam kognityviniam lavinimui.

Taip pat, muzikavimas veikia ir kaip emocinė bei socialinė patirtis. Be kognityvinės naudos, grojimas muzikos instrumentu turi didžiulį poveikį emocinei sveikatai. Muzika padeda sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, nes grojant išsiskiria dopaminas ir serotoninas – „laimės hormonai“.

Be to, grojimas skatina socialinį bendravimą. Koncertai, ansamblinis muzikavimas ir meistriškumo kursai padeda vaikams ir suaugusiesiems ugdyti pasitikėjimą savimi, mokytis bendradarbiauti ir išreikšti save per meną.

Muzikos nauda smegenims

Holistinio mokymo metodas: istorija

Holistinis fortepijono mokymas remiasi techninių įgūdžių, muzikinio suvokimo ir asmeninės išraiškos integracija, siekiant ugdyti visapusiškus muzikantus. Šis požiūris jungia skirtingus mokymo elementus ir skatina natūralų, kūrybišką bei efektyvų mokymosi procesą.

Vienas iš svarbiausių šiuolaikinių pedagogų, Paul Harris, sukūrė Simultaneous Learning (vienalaikio mokymosi) modelį, kuris skatina sujungti muzikos teoriją, techniką ir klausymo įgūdžius kiekvienoje pamokoje. Šis metodas padeda mokiniams giliau suvokti muziką ir formuoti darnią mokymosi patirtį.

Amerikiečių pedagogė Abby Whiteside metė iššūkį tradiciniam, į pirštus orientuotam mokymui, siūlydama viso kūno dalyvavimą grojime. Ji akcentavo rankų ir liemens svarbą muzikinei išraiškai, skatindama natūralesnę ir laisvesnę fortepijono techniką.

Prancūzų pianistė ir kompozitorė Marie Jaëll atliko mokslinius tyrimus apie rankų judesius grojant fortepijonu. Ji siekė pakeisti mechaninį mokymąsi į sistemingą metodą, kuris jungia fiziologinį supratimą su muzikine išraiška, taip stiprindama ir techniką, ir meninį interpretavimą.

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina holistinio mokymo naudą fortepijono pedagogikoje. Innovative Methods in Modern Piano Pedagogy tyrimas analizuoja įvairius pedagoginius metodus, siekiant optimizuoti mokymąsi, o Holistic Approach to Developing Textbooks for Children-Beginners in Piano Playing parodo, kaip holistiniai mokymo principai, tokie kaip laipsniškas progresas, vizualiniai pratimai ir muzikinis įsitraukimas, pagerina vaikų mokymosi patirtį.

Lietuvių pianistė ir pedagogė Elena Šešelgytė savo metodikoje jungia šių pedagogų idėjas ir tyrimus, pritaikydama juos praktiniame fortepijono mokyme. Šis požiūris ne tik tobulina techniką, bet ir skatina kūrybiškumą, emocinę raišką bei gilesnį ryšį su muzika.